Švietimo pagalbos specialistų rekomendacijos

Sėkmingą vaiko adaptaciją darželyje lemiantys veiksniai (žr. išsamiau)

 

 

 

 

VAIKO RAIDOS ETAPAI

 

Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas atlieka didelį darbą – auga. Labai svarbu žinoti, kad vaiko fiziologinei raidai būdingi tam tikri amžiaus tarpsniai. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai.
Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, kad kiekvienas vaikas skiriasi savo charakteriu, temperamentu, fizinėmis bei psichinėmis savybėmis ir galimybėmis.

 

Nuo gimimo iki 6 mÄ—nesių (plaÄiau >>>)

Nuo 6 mÄ—nesių iki 1 metų (plaÄiau >>>)

Nuo 1 metų iki 2 metų (plaÄiau >>>)

Nuo 2 metų iki 3 metų (plaÄiau >>>)

Nuo 3 metų iki 6 metų (plaÄiau >>>)

Nuo 6 metų iki 12 metų (plaÄiau >>>)

Nuo 12 metų iki 18 metų (plaÄiau >>>)

 

 

 

Rekomendacijos ikimokyklinukų tėvams

REKOMENDACIJOS TĖVAMS (GLOBĖJAMS), ARTIMIEMS GIMINAIČIAMS IR KITIEMS ASMENIMS DĖL IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO NAMUOSE

Vaiko augimui ir ugdymuisi svarbiausia yra Å¡eima.  Ji suteikia vaikui Å¡iltus emocinius santykius, saugumo jausmÄ…, psichologinį komfortÄ…, lemia susidomÄ—jimÄ… aplinkiniu pasauliu. Vaikas laisvai stebi, tyrinÄ—ja, iÅ¡bando savo galimybes. Å eima tarsi integruoja visus ugdomuosius poveikius, padeda iÅ¡ryÅ¡kÄ—ti vaiko individualumui. Vaiko raidos sÄ—kmÄ™ lemia artimųjų ir kitų ugdytojų meilÄ—, globa ir ugdymosi aplinka. Bendravimas, vaiko sumanymų palaikymas ir skatinimas, ugdo pasitikÄ—jimÄ… savimi, „aÅ¡ noriu“, „aÅ¡ galiu“. Vaikas patirtį kaupia bendraudamas su jį mylinÄiais suaugusias ir  vaikais, juos mÄ—gdžiodamas ir  iÅ¡bandydamas savo sumanymus. TodÄ—l labai svarbus yra suaugusiųjų pavyzdys ir sumanumas. Vaiko raida labai sparti, todÄ—l svarbu domÄ—tis vaiko vystymosi dÄ—sningumais ir sudaryti geras sÄ…lygas jo vystymuisi. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikams bÅ«dingi skirtingi ypatumai.


VAIKO UGDYMAS NUO VIENERIŲ IKI TREJŲ METŲ

Å is laikotarpis labai svarbus vaiko vystymuisi, jo asmenybinei ir socialinei-emocinei raidai

  • Antrųjų metų pradžioje vaikas pradeda save vadinti vardu. KalbÄ—kite su vaiku, pavadinkite vardais brolius ar seseris, kiemo vaikus. Turtinkite vaiko žodynÄ….
  • Vaikas pradeda  atpažinti save nuotraukose, rodo pirÅ¡teliu, džiaugiasi. Pasidžiaukite kartu, pavartykite Å¡eimos nuotraukų albumÄ…, atraskite mamos, tÄ—Äio, senelių nuotraukas, kalbÄ—kite apie juos.
  • Vaikas save suvokia kaip turintį nuo kitų nepriklausomÄ… vidinį pasaulį – norus, jausmus, mintis. Pradeda vartoti „aš“, „mano“, „man“, „Tomas geras“. Kalbinkite vaikÄ…, skatinkite pasidalinkite žaislais, knygelÄ—mis  su kitais vaikais.
  • Savo elgesį vaikas vertina  atsižvelgdamas į suaugusiųjų veido iÅ¡raiÅ¡kÄ…. SutrikÄ™s jis žvelgia į suaugusiojo veidÄ… ir suvokia, kaip elgtis. Dažniau Å¡ypsokitÄ—s.
  • Å iame amžiuje vaikas gali pasakyti, kad jis berniukas ar mergaitÄ—, intuityviai jauÄia skirtumÄ…, bet negali  pakomentuoti  žodžiais, mÄ—gsta veikti kartu su suaugusiais. Žaiskite, sportuokite su vaiku.
  • TreÄiaisiais metais  vaikas siekia bÅ«ti savarankiÅ¡kas ir  nepriklausomas „aÅ¡ pats“. Leiskite padÄ—ti neÅ¡ti indus ant pietų stalo, skatinkite susitvarkyti asmeninÄ™ žaidimų erdvÄ™. Vaiko savarankiÅ¡kumas kaitaliojasi su prieÅ¡taravimais, apsikabinimais, pasibuÄiavimais, nes nori bÅ«ti saugus.
  • Savo  nepriklausomybę  iÅ¡reiÅ¡kia ir įtvirtina saugodamas ir gindamas nuo kitų savo žaislus, knygeles, rÅ«belius. Pasidalijimą   žaislais suvokia kaip asmens ribų  pažeidimÄ…: „mano“ .
  • Vaikas  nuolat kÄ… nors veikia, iÅ¡mÄ—gina save, žaidžia, tyrinÄ—ja, kuria, stato. Bando iÅ¡reikÅ¡ti save mimika, veiksmu, judesiu, pieÅ¡iniu. Bando valdyti savo norus ir elgesį.  Netrukdykite vaiko kÅ«rybos proceso, neribokite ir nekritikuokite. Pagirkite ir pasidžiaukite jo kÅ«ryba.
  • TreÄiaisiais metais vaikas jau  renkasi žaidimų partnerius. LaipsniÅ¡kai pereina nuo globos prie bendravimo. Skatinkite žaidimÄ… ir bendravimÄ… su kiemo vaikais.
  • Paguodos žaislas, pvz.: „meÅ¡kiukas“ ar „šuniukas“ gali tapti neatskiriama vaiko gyvenimo dalimi. YpaÄ tai svarbu vaiko miegui. Jį praradÄ™s , vaikas iÅ¡gyvena stresÄ….
  • TrimeÄio vaiko  emocinÄ—s bÅ«senos ir nuotaikos labai kontrastingos: Äia užsispyrÄ™s, Äia lengvai sukalbamas, Äia piktas, nusiminÄ™s,  Äia Å¡velnus ir linksmas. Priimkite vaiko individualumÄ… ir susimÄ…stykite, kÄ… jis mÄ—gdžioja.
  • Draudimų vaikas nepaiso  ir susitarimus laužo ne iÅ¡ piktos valios, o kartais tiesiog pamirÅ¡ta.
  • TrimeÄiui bÅ«dingas neigimas, prieÅ¡taravimas, užsispyrimas – savojo „AŠ“ įtvirtinimas, bandymas  suvaldyti  neigiamus jausmus, sulaikyti aÅ¡aras, sutramdyti pyktį.
  • Vaikui reikia suaugusiojo pagalbos. BÅ«kite tarsi saugios salelÄ—s vaiko padrÄ…sinimui, nusiraminimui ir pagalbai.


Antrieji-tretieji vaiko gyvenimo metai svarbūs kalbos ir kūrybos turtinimui.

  • Vaikas mÄ—gsta klausytis pasakų, varto knygeles, žiÅ«rinÄ—ja  paveikslÄ—lius.  BÅ«kite jam taisyklingos kalbos pavyzdžiu. AiÅ¡kiai ir tiksliai tarkite  garsus ir jų junginius, teisingai kirÄiuokite. RaiÅ¡kiai, emocingai ir gyvai pasakokite, sekite pasakas, deklamuokite, siekite vaiko įsitraukimo ir dalyvavimo, žaiskite pirÅ¡tukų žaidimus.
  • Trejų metų vaikas jau sklandžiai kalba įprastais sakiniais, susidedanÄiais iÅ¡ 4-5 žodžių, taÄiau  kartais daro tarimo klaidas. NemÄ—gdžiokite jo, iÅ¡tarkite teisingai, skatinkite vaiko pasakojimÄ….
  • Vaikas mÄ—gdžioja suaugusiųjų, vyresnių brolių ar seserų  veiksmus. Ä®sitraukÄ™s  ir pasinÄ—rÄ™s į kÅ«rybÄ…, vaikas įgunda vis ilgesnį laikÄ… susikaupti, nurimti ir kurti.
  • Dainuodamas  daineles ir klausydamas muzikos, gali  reikÅ¡tis mimika, balso intonacija, judesiu. Pradeda žaisti vaizduotÄ—s žaidimus, lyg bÅ«tų tÄ—tÄ—, mama ar pasakos personažas.
  • Su žaislais žaidžia lyg su gyvais, kalbasi, žaidžia vienas ir greta kitų.

Pažinimas  ir judėjimas

  • Vaiko noras pažinti ir  tyrinÄ—ti yra didesnis nei draudimų galia.
  •  Vystantis vaiko vaizduotei, turi įvairių baimių,  bijo baubų, vaiduoklių, tamsos. KalbÄ—kite su vaiku, pabÅ«kite Å¡alia, prieÅ¡ miegÄ… susitarkite dÄ—l Å¡vieselÄ—s.
  • 1,5-2 metų vaiko smegenys užauga ir subrÄ™sta tiek, kad  jis pajÄ—gus iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ…, derinti judesius ir veiksmus. TodÄ—l mÄ—gsta bÄ—gioti, mÄ—tyti, traukti, plÄ—Å¡yti, slÄ—ptis, žaisti su žaislais.  Žaiskite ir sportuokite su vaiku.
  • 1,5 metų vaikas pradeda mÄ—gdžioti suaugusiojo parodytÄ… meÅ¡kino, kiÅ¡kuÄio ar katÄ—s Ä—jimÄ…, lipa laiptais aukÅ¡tyn, o dvejų eina žemyn pristatomu žingsniu. Dvejų metų vaikas bando bÄ—gti iki 5 metrų, o trejų – iki 15.
  • Vaikas bando paÅ¡okti, nepargriÅ«damas spiria kamuolį, jau sugauna  rankomis.
  • TreÄiaisiais metais vaikas vaikÅ¡to laisvai, keiÄia Ä—jimo  ritmÄ…, pailgÄ—ja žingsnis, mokosi važiuoti triraÄiu, geba judÄ—ti po signalo, judÄ—ti nurodyta kryptimi.
  • Vaikas pripranta prie įprastos tvarkos, ritualų. Tai teikia jam pasitikÄ—jimo, saugumo, todÄ—l gali audringai protestuoti, jei nenori naujo rÅ«bo, žaislo ar kitų pasikeitimų.
  • Tikslesni rankų judesiai,  stato, konstruoja, dÄ—lioja mozaikas, dÄ—liones.
  • Nuo 1,5 metų jau parodo ženklus  arba praÅ¡osi „ant puoduko“. Vaikas pats jauÄia, kada nori „ant puoduko“.
  • Mokosi skirti, atrinkti, grupuoti daiktus pagal požymius.
  • Vaikas ramesnis, pastabesnis, kantresnis  ir  iÅ¡tvermingesnis.

Didžioji vaikų ugdymo sėkmė priklauso nuo požiūrio į vaiką ir supratimo, kad kiekvienas vaikas yra individualus,  jis turi savo augimo ir vystymosi tempą ir nuo pastangų sukurti vaiko vystymuisi tinkamą aplinką ir priemones. Perdėta vaiko globa ir nuolatinė pagalba slopina vaiko pasitikėjimą savimi.

 

VAIKO UGDYMAS NUO TREJŲ  IKI KETVERIŲ METŲ

  • Vaikas judrus ir smalsus. BÄ—giokite su vaiku, skatinkite  lipti, mesti ir gaudyti kamuolį, važinÄ—ti triraÄiu, Å¡okinÄ—ti, Å¡liaužti, stumti.
  • Duokite vaikui pieÅ¡tukus, kreideles, modelinÄ… ar plastilinÄ…, kurkite kartu. Å ios priemonÄ—s vysto vaiko smulkiÄ…jÄ… motorikÄ…, akies ir rankos koordinacijÄ….
  • Skaitykite ir skatinkite pasakoti pagal knygelÄ—se esanÄius paveikslÄ—lius. Klauskite  Kas? KÄ…? Kas atsitiko?
  • Skatinkite vaiko smalsumÄ…, atsakykite į  klausimus, nes jis nuolat klausia: „Kas tai?“
  • IÅ¡kirpkite paveikslÄ—lius ir sugrupuokite pagal požymius: gyvÅ«nai, automobiliai. Duokite žaislų, kuriuos galÄ—tų rÅ«Å¡iuoti skirtingose dėžutÄ—se.
  • Skatinkite vaiko savarankiÅ¡kumÄ…: nusiplauti rankas, valyti dantis, pasidÄ—ti daiktus į lentynÄ…. Pagirkite už jo pastangas.
  • Å iame amžiuje pastebimi trumpi emocijų protrÅ«kiai, pyktis, kurį galima nukreipti į žaidimÄ… ir tokiu bÅ«du nuraminti.
  • Žaidimas geriausias bÅ«das ugdyti vaiko kalbinius, motorinius, socialinius elgesio įgÅ«džius.

 

VAIKO UGDYMAS NUO KETVERIŲ  IKI PENKERIŲ METŲ

  • 4-5 metų vaiko judrumas didÄ—ja. Pradeda Å¡okinÄ—ti per kliÅ«tis, lipti į kalnÄ… aukÅ¡tyn, žemyn, gaudo kamuolį. Žaiskite ir sportuokite kartu.
  • Jis pieÅ¡ia flomasteriais, dažais, lanksto iÅ¡ popieriaus lÄ—ktuvÄ—lius ir žaidžia.
  • TurtÄ—ja vaiko kalba. Jis kuria trumpus pasakojimus, fantazuoja. IÅ¡klausykite ir pasidžiaukite.
  • Vaikas užduoda daug klausimų, atsakykite į juos, mÄ—gsta klausytis pasakų, įdomių istorijų, skaitykite.
  • DainelÄ—s, muzikos klausymas suteikia gerų emocijų vaikui ir jums. Dainuokite ir Å¡okite kartu.
  • Jo vaizduotÄ— labai turtinga, jis tiki stebuklais, ne visada jauÄia skirtumÄ… tarp realaus ir vaizduotÄ—s pasaulio.
  • GerÄ—ja savarankiÅ¡kumo įgÅ«džiai. Vaikas  gali susitvarkyti žaislus, drabužius, palaistyti gÄ—les, iÅ¡plauti puodukÄ…, lÄ—kÅ¡telÄ™, nuvalyti dulkes.
  • Skatinkite vaiko savarankiÅ¡kumÄ…, neskubinkite ir nekritikuokite.
  • Vaikui reikia kitų vaikų. Žaiskite su kiemo vaikais, užsukite į artimÄ… darželį ir susitarkite dÄ—l vaiko žaidimų darželio aikÅ¡telÄ—se.

Å altinis

 

Ä®sitvirtinus Å¡altiems, žiemiÅ¡kiems orams, norÄ—tume priminti, kad ledas gali bÅ«ti klastingas ir pavojingas. Lipant ant jo reikia bÅ«ti ypaÄ budriems ir atsargiems.

Prieš lipdami ant ledo laikykitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju.

Daugiau informacijos apie saugų ir atsakingÄ… elgesį ant ledo kvieÄiame žiÅ«rÄ—ti Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ parengtoje vaizdinÄ—je informacijoje.

Vaizdo klipas: https://www.vilniussveikiau.lt/saugus-elgesys-ant-ledo/

 

 

DIENOTVARKÄ–

Karantinas – ne atostogos, todėl labai svarbu susidėlioti aiškią dienotvarkę. Susitarkite, kada vaikas kelsis, kuriuo metu atliks užduotis ir ilsėsis, kada skirsite laiko bendrai šeimos veiklai, kelintą valandą jis eis miegoti. Žinojimas ir ribos suteikia vaikams (tiek mažiems, tiek paaugliams) aiškumo, o tai padės lengviau ištverti karantiną.

Rekomendacija, kaip galėtų atrodyti darželinuko dienotvarkė

 

 

******************************

 

„Tėvų linija“ – konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais 

„TÄ—vų linija“ – konsultacinÄ— pagalba telefonu pozityvios tÄ—vystÄ—s klausimais, kylanÄiais tÄ—vams, įtÄ—viams, globÄ—jams. KiekvienÄ… vakarÄ…, darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., tÄ—vai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su psichologu pasikonsultuoti jiems rÅ«pimais vaikų auklÄ—jimo klausimais. Specialistai pasirengÄ™ padÄ—ti tÄ—vams suprasti vaikų elgesį, patarti dÄ—l dažnai kylanÄių bendravimo su vaiku problemų įvairiais amžiaus tarpsniais ir rasti geriausiÄ… sprendimÄ…. Taip pat padÄ—ti nusiraminti, o jei reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

******************************

 

ADAPTACIJA

 

Gana dažnai būna, kad sunkiausi adaptacijos požymiai kamuoja ne vaiką, o mamą. Svarbu suvokti, kad tikroji adaptacija vaikui prasideda tik tada, kai mamos nėra šalia. Net jei būsite šalia vaiko visą mėnesį, lengviau nebus.

Jei parodysite, kad darželį galima lankyti kartu su mama, jis bÅ«tinai kovos, kad taip ir bÅ«tų. Vaikai jauÄia, jei tÄ—vai iÅ¡gyvena stresÄ…. Suaugusieji turi bÅ«ti atsipalaidavÄ™, pasitikintys savimi ir laimingi.

Vaiko savarankiÅ¡kumas priklauso nuo tÄ—vų įdirbio. Leiskite jau Å¡iandien vaikui bÅ«ti savarankiÅ¡kam – apsiauti paÄiam batus, apsirengti, naudotis tualetu, pavalgyti. 

Jei vaikas nuolat su jumis, tai palikite jį žaidimų kambaryje  nors 5-10 minuÄių, jis turi pajusti, kÄ… reiÅ¡kia pabÅ«ti vienam. Taip sukuriamas sveikas prieraiÅ¡umas.

Darželio režimas turi būti pradėtas taikyti namuose dar iki ėjimo į darželį.

Prieš miegą pasekite pasaką apie kokį vaiką, kuris eina į darželį. Tegul jūsų vaikas iš pasakos supranta, kokia ten dienotvarkė, kas ten daroma. Bet nereikia pasakoti, kad ten viskas būna tik gerai. Reikia pasakoti ir apie darželio sunkumus.

Kelis vakarus pasekite tokiÄ… pasakÄ…, o paskui paklauskite vaiko, gal jis norÄ—tų nueiti pažiÅ«rÄ—ti gyvai, kaip tas darželis atrodo ir kaip vaikai ten jauÄiasi.

Geriau pradėti pažintį su darželiu nuo lauko, kad jūsų vaikas pamatytų, ką vaikai veikia lauke, neskubėkite eiti į vidų.

 

Kaip padėti vaikui pasiruošti   darželiui?

 

Suderinkite savo ir auklÄ—tojų lÅ«kesÄius.

Labai svarbu su auklÄ—tojomis iÅ¡ anksto susitarti, kaip vyks vaiko įvedimas į grupÄ™: kaip atrodys pirma, antra, treÄia, … penkta diena, kaip – antra savaitÄ—, kaip vyks atsisveikinimas iÅ¡ ryto ir vaiko perdavimas auklÄ—tojams, kiek gali užtrukti vaiko pasiÄ—mimo iÅ¡ grupÄ—s/atsisveikinimo procedÅ«ra, kada ir kaip dažnai dienos metu galima skambinti auklÄ—tojams, sutarti laikÄ… bent trumpam vaiko savijautos aptarimui po kelių pirmųjų savaiÄių darželyje. Tokio pirminio pokalbio metu užsimezga kontaktas tarp tÄ—vų ir auklÄ—tojų. PasitikÄ—jimas auklÄ—tojomis yra viena svarbiausių sÄ—kmingos vaiko adaptacijos sÄ…lygų.

 

Neturėkite išankstinių nuostatų.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iÅ¡kart užmegs kontaktÄ… su kitais vaikais. Tokiu atveju tÄ—vai bÅ«na nepasiruoÅ¡Ä™ vaiko aÅ¡aroms ir pasiprieÅ¡inimui, iÅ¡sigÄ…sta tokios reakcijos. Kiti, atvirkÅ¡Äiai, mano kad jų vaikas yra labai jautrus, kad jam bus labai sunku ir jau iÅ¡ anksto pradeda gailÄ—ti bei perdÄ—tai globoti savo atžalÄ…. IÅ¡ankstinÄ—s nuostatos kartais neleidžia pamatyti tikrosios vaiko savijautos, adekvaÄiai reaguoti į vaiko elgesį.

 

Nuspręskite, kas pradžioje ves vaiką į darželį. 

Tegul pirmÄ…sias tris savaites vaikÄ… į darželį veda tas iÅ¡ tÄ—vų, kuris mažiau gaili vaiko ir galÄ—s ramiau reaguoti į vaiko aÅ¡aras. Vaiko gailÄ—jimas tokioje situacijoje veikia ne teigiamai, o neigiamai – dar labiau „drasko“ vaikÄ…, didina jo nesaugumo jausmÄ….

StresinÄ—je vaikui situacijoje tÄ—Äio ar mamos ramybÄ— kuria bazinį saugumo jausmÄ…, tikÄ—jimÄ…, kad jam niekas negresia.

 

Atsisveikinimas su vaiku turi būti kuo trumpesnis.

Kuo ilgiau truks atsisveikinimas, tuo labiau vaikas graudinsis ir tuo sunkiau bus jį sugrąžinti į emocinÄ—s ramybÄ—s bÅ«senÄ…. UžsitÄ™susios derybos prie grupÄ—s durų tik dar labiau aitrina tiek paÄių tÄ—vų, tiek vaiko Å¡irdis. Kai atsisveikinimas yra trumpas, vaikas kartais net nespÄ—ja stipriai susijaudinti: durims užsidarius aÅ¡aros netrunka ilgiau kelių minuÄių, o auklÄ—tojos nukreipia vaiko dÄ—mesį į jam patinkanÄiÄ… veiklÄ….

 

Neišeikite neatsisveikinę.

Neretai tėvai, norėdami palengvinti rytinio išsiskyrimo emocijas, stengiasi pabūti grupėje, kol vaikas užsimirš, ir tuomet nepastebėti tyliai išeiti. Kai vaikas susigaudo, kad tėvų nėra, jis išgyvena paniką, kad jį paliko. Su tokia patirtimi sukurti saugumo jausmą darželyje yra labai sunku, sumažėja vaiko pasitikėjimas ne tik tėvais, bet ir darželio aplinka; vaiko adaptacija vyksta sunkiau.

 

Vaikui suprantamu būdu pasakykite, kada ateisite jo pasiimti.

Neretai tÄ—vai sako, kad tÄ—velis ir mamytÄ— labai greitai padirbs ir sugrįš paimti vaiko. Arba nurodo konkreÄiÄ… pasiÄ—mimo valandÄ…. Vaikai laikÄ… matuoja kitaip – jiems diena yra suskaidyta ne į valandas, o į veiklų sekÄ… (dienos ritmiÅ¡kumas kuria vaiko emocinį saugumÄ…, todÄ—l yra labai svarbus!) Labai gerai bent jau pirmÄ…sias savaites pasakyti vaikui, kada ateisite jo pasiimti, iÅ¡vardinant dienos veiklas, kurios viena kitÄ… seks iki vaiko pasiÄ—mimo laiko. Galima sakyti, kad „tu pavalgysi pusryÄius, tada žaisi grupÄ—je, eisi su vaikais į kiemÄ…, po to sugrįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aÅ¡ ateisiu tavÄ™s pasiimti“. Žinojimas, kas seka po ko (ir kiek dar liko) vaikams padeda iÅ¡tverti ilgÄ… dienÄ… adaptacijos laikotarpiu.

 

Rekomenduojamas vaiko adaptacijos planas

VaikÄ… rekomenduojama įvesti į grupę  palaipsniui kiekvienÄ… dienÄ… ilginant jo buvimo laikÄ…. PirmÄ… dienÄ…, pvz., vaikas į grupÄ™ gali ateiti lydimas tÄ—vų, papusryÄiauti, sudalyvauti rytinÄ—je veikloje ir po geros valandos atsisveikinÄ™s palikti grupÄ™. Jausdamas tÄ—vų buvimÄ… Å¡alia, vaikas saugiai tirs aplinkÄ…, jo buvimo grupÄ—je netemdys stresas, pirmas kontaktas su grupe bus pozityvus. AntrÄ… dienÄ… rekomenduotina kartu su juo pabÅ«ti 2 valandas. TreÄiÄ… dienÄ… buvimo grupÄ—je laikas gali bÅ«ti ilginamas iki pietų. KetvirtÄ… dienÄ… vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir iÅ¡eina, palikdami maždaug 1 valandai. PenktÄ… dienÄ… vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir iÅ¡eina, palikdami maždaug 2 valandoms. Ir taip po truputį ilginti buvimo vienam grupÄ—je laikÄ….  Esant galimybei, pirmÄ…jį mÄ—nesį rekomenduojame pasiimti vaikÄ… iki pietų ir migdyti namuose. Taip pat bÅ«tų gerai, jei tÄ—veliai pirmÄ…jį mÄ—nesį bÅ«tų pasiruoÅ¡Ä™ atvykti pasiimti vaikÄ… anksÄiau.

 

Nebijokite vaiko ašarų.

KÄ… svarbu žinoti tiek tÄ—vams, tiek auklÄ—tojoms, kad verkdamas vaikas iÅ¡sivalo nuo neigiamų emocijų, nudrenuoja stresÄ… ir neleidžia jam kauptis organizme. Neretai tie vaikai, kurių adaptacija vyko gana emocingai, lydima aÅ¡arų ir pasiprieÅ¡inimo, serga daug mažiau nei tie vaikai, kurie linkÄ™ nerodyti savo nerimo ir baimÄ—s, laikyti Å¡iuos jausmus savyje ir kurių adaptacija iÅ¡oriÅ¡kai vyko ramiau bei patogiau. Adaptacijos laikotarpiu vaikas iÅ¡gyvena stresÄ…, tai yra normali reakcija ir organizmas ieÅ¡ko bÅ«dų kaip juo atsikratyti. Jei nepavyksta streso iÅ¡verkti ir iÅ¡trypti, tuomet organizmas suserga, kad per karÅ¡ÄiavimÄ…, prakaitavimÄ…, o neretai – ir pykinimÄ… iÅ¡sivalytų, o bÅ«nant namų aplinkoje – sukauptų naujų jÄ—gų. Galima apkabinti verkiantį vaikÄ… (jei jis gerai jauÄiasi lieÄiamas), kitu atveju galima tiesiog ramiai pabÅ«ti Å¡alia ir mÄ—ginti vaikÄ… kuo nors sudominti.

 

Atsisveikinimas darželyje adaptacijos laikotarpiu

 

Nusprendus mažylį vesti į darželį linkime iÅ¡likti ryžtingiems ir nepasiduoti vaiko ,,kovai“ su Jumis. Vaiko aÅ¡aros ir liÅ«desys – neatsiejama adaptacijos laikotarpio dalis. Sunkiausias yra pirmasis mÄ—nuo, taÄiau adaptacija gali trukti ir nuo 3 iki 6 mÄ—nesių. Å is laikas priklauso ne tik nuo individualių vaiko ypatybių, bet ir nuo neverbalinių tÄ—vų reakcijų, kurias vaikas jauÄia ir perima. TodÄ—l iÅ¡likime ramÅ«s ir kartu iÅ¡bÅ«kime šį sudÄ—tingÄ… laikotarpį.

 

  1. Trumpas atsisveikinimas

KAS PADEDA

  • Vaiko neskubinimas.
  • Atsisveikinimas vienÄ… kartÄ…, trumpai.
  • Greitas iÅ¡Ä—jimas iÅ¡ patalpos.

KAS APSUNKINA

  • Atsisveikinimas keletÄ… kartų: vaikas gali galvoti, jog tÄ—vai abejoja dÄ—l jo gerovÄ—s ir galbÅ«t visgi pasiims jį.
  • Ilgi pokalbiai prieÅ¡ įeinant į grupÄ™.
  • StovÄ—jimas ir vaiko stebÄ—jimas.
  1. Ritmas

KAS PADEDA

  • Susitarimas su vaiku dÄ—l atsisveikinimo formos, pavyzdžiui: buÄkis, žaibas ir tada į grupÄ™.
  • Vaiko atvedimas kasdien, tuo paÄiu metu ir idealu, jeigu kasdien vaikÄ… atvestų tas pats žmogus.
  • Tvirta tÄ—vų motyvacija laikytis numatyto plano: pavyzdžiui, Å¡iandien vaikÄ… palikti dviems valandoms.

KAS APSUNKINA

  • Chaosas, kai tÄ—vai skubÄ—dami nutraukia atsisveikinimo ritualÄ….
  1. Palaikantys žodžiai

KAS PADEDA

  • TÄ—vų Å¡ypsena, nuotaikingas balsas.
  • Palaikantys žodžiai, pavyzdžiui: ,,smagių žaidimų“, ,,linksmai praleisk dieną“– vaikas turi gauti patvirtinimÄ…, kad darželis yra saugi ir maloni vieta.
  • Pokalbis apie tai, kas vaiko laukia darželyje ir, jog kartais gali bÅ«ti liÅ«dna, taÄiau iÅ¡sakius Å¡iuos jausmus tÄ—vams, auklÄ—tojoms tampa lengviau.

KAS APSUNKINA

  • Apgailestavimas, pavyzdžiui: man labai gaila, bet turiu eiti – palikimÄ… darželyje vaikas gali suvokti kaip bausmÄ™ už tam tikrÄ… savo elgesį arba tai, jog darželis nÄ—ra saugi vieta, nes net tÄ—vams gaila jį Äia palikti.
  • PerdÄ—tas optimizmas prieÅ¡ vedant vaikÄ… į darželį – susidÅ«rÄ™s su realybe vaikas sutrinka suprantÄ™s, jog darželyje ne visada yra tik smagu.
  • Paguoda, pavyzdžiui: nebijok, vaikas supranta, jog visgi yra ko bijoti.
  1. Emocinis palaikymas

KAS PADEDA

  • EmociÅ¡kai ir fiziÅ¡kai rami tÄ—vų reakcija į vaiko verksmÄ…, muÅ¡imÄ…si, rÄ—kimÄ…. TÄ—vų nerimas persiduoda vaikui, kas skatina jo nesaugumÄ….
  • Nuolatinis tÄ—vų teiravimasis: kaip tu jautiesi? Skatinantis vaikÄ… neužslÄ—pti savo jausmų, kurie vÄ—liau pasireikÅ¡tų netinkamais bÅ«dais (pvz., agresija).

KAS APSUNKINA

  • Vaiko jausmų nuvertinimas, kritikavimas (pvz., vyrai neverkia).
  • Bauginimas, pavyzdžiui: jei neisi į grupÄ™, pasiimsiu tavo meÅ¡kį namo.
  1. Atvirumas

KAS PADEDA

  • TÄ—vų nuoÅ¡irdumas, t. y. tiesos sakymas.
  • Pažadų tesÄ—jimas, pavyzdžiui: ,,iÅ¡kart po darbo atvažiuosiu tavÄ™s pasiimti“.

KAS APSUNKINA

  • Melas, pavyzdžiui: tik nueisiu pasiimti kelis daiktus iÅ¡ maÅ¡inos ir ateisiu. SupratÄ™s, kad mama iÅ¡Ä—jo neatsisveikinusi vaikas tik dar labiau nuliÅ«s, mažiau pasitikÄ—s tiek tÄ—vais, tiek auklÄ—tojomis.
  • IÅ¡Ä—jimas neatsisveikinus. Vaikui supratus, jog tÄ—vų nÄ—ra, jis dar labiau jaus nerimÄ… ar baimÄ™.
  • Nesilaikymas duoto žodžio, pavyzdžiui: mamai prižadÄ—jus vakare pasiimti vaikÄ…, jį pasiima teta. Vaikas tam nebuvo nusiteikÄ™s ir gali jaustis apgautas.
  1. Įėjimas į grupę

KAS PADEDA

  • Vaikas pats, savarankiÅ¡kai įeina į grupÄ™.

KAS APSUNKINA

  • Vaikas atneÅ¡amas ant rankų ir/ar perduodamas auklÄ—tojai.

 

SĖKMINGOS ADAPTACIJOS DARŽELYJE POŽYMIAI:

  • vaikas jauÄiasi saugiai darželyje;
  • vaikas bendrauja su kitais vaikais grupÄ—je;
  • vaikas nebijo suaugusiųjų, bendrauja su jais;
  • vaikas gana gerai orientuojasi patalpose, kiek leidžia jo galimybÄ—s;
  • vaikas žaidžia su žaislais, domisi aplinkos daiktais.

 

Vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje fazės – leiskite vaikui jas visas išgyventi

 

Nesaugumo jausmas. Vaikas jauÄia stresÄ… naujoje aplinkoje, kur daug naujų žmonių. Vaikams Å¡iuo periodu gali pasireikÅ¡ti neadekvaÄios reakcijos. Kartais vaikai ima bijoti pravažiuojanÄių maÅ¡inų, pasidaro jautresni stipresniems garsams ir pan. Toks padidÄ—jÄ™s vaiko jautrumas yra normalus.

Intraversija ir stebėjimas. Šiuo periodu vaikas sėdi ir stebi. Jis stengiasi suvokti darželio aplinką, perprasti hierarchiją, bando prie viso to prisitaikyti. Nepulkite į paniką, jei kokią savaitę vaikas su niekuo nebendrauja, sėdi nuošaliai. Tai adaptacijos pradžia.

Kontaktų paieška. Jis bando susirasti artimą sielą, tai gali būti vaikas ar darželio auklėtoja – tai jau sveikintinas dalykas.

Kovojimas už vietą po saulę. Šiuo periodu būna daug apsikandžiojimo, pastūmimo, susimušimo atvejų. Tai irgi adaptacijos etapas.

 

Jei atsiskyrimo nerimas tÄ™siasi labai ilgai ir trukdo vaikui kasdieniame gyvenime (sutrinka miegas, maitinimasis, kalba, labai stipriai keiÄiasi elgesys) vertÄ—tų  pagalbos kreipkitÄ—s į psichologÄ….

 

******************************

 

„VAIKO KONSTITUCIJA“

„Vaiko Konstituciją“ galite parsisiųsti Äia: „Vaiko Konstitucija“ (PDF 137 MB)

Kokias teises turi vaikai?

  • TeisÄ™ į vardÄ… ir pilietybÄ™
  • TeisÄ™ gauti iÅ¡silavinimÄ…
  • TeisÄ™ gyventi visavertį gyvenimÄ…
  • TeisÄ™ turÄ—ti savo nuomonÄ™ ir jÄ… reikÅ¡ti
  • TeisÄ™ žinoti savo tÄ—vus ir bendrauti su jais
  • TeisÄ™ bÅ«ti apgintam nuo bet kokio pobÅ«džio smurto
  • TeisÄ™ turÄ—ti asmeninį gyvenimÄ… ir laisvÄ™
  • TeisÄ™ vartoti gimtÄ…jÄ… kalbÄ…

Kokias pareigas turi vaikai?

  • PareigÄ… mokytis
  • PareigÄ… gerbti savo tÄ—vus ir globÄ—jus bei kitus asmenis
  • PareigÄ… saugoti savo sveikatÄ…
  • PareigÄ… gerbti savo valstybÄ™ ir įstatymus
  • PareigÄ… laikytis visuomenÄ—s priimtų elgesio taisyklių

 

Tai apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (plaÄiau >>>)

 

 

******************************

 

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

 

******************************

 

 

 

******************************

 

 

SKAITINIAI TÄ–VAMS:

Jokių bausmių ar rÄ—kimų. 4 žodžiai priverÄiantys pasitaisyti ir elgtis deramai (plaÄiau >>>)

Kaip tÄ—vai gali motyvuoti vaikÄ… mokytis? (plaÄiau >>>)

Kaip iÅ¡gyvendinti patyÄias? Patarimai suaugusiems (plaÄiau)

Keli paprasti dalykai, padedantys įkvÄ—pti daugiau pozityvumo (plaÄiau)

 

 

REKOMENDACIJOS TÄ–VAMS. UŽDUOTYS. VAIZDO Ä®RAÅ AI. (plaÄiau)

 

REKOMENDACIJOS TÄ–VAMS KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS IR PAAUGLIAIS APIE KORONAVIRUSÄ„ (plaÄiau)

 

Prevencinė informacija apie vaikų sveikatą 

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112. KÄ… reikia žinoti? (plaÄiau )

 

Apsinuodijimo prevencija – Saugumo atmintinÄ— tÄ—vams (plaÄiau)

Apsinuodijimo prevencija – SaugÅ«s namai. AtmintinÄ— tÄ—vams (plaÄiau)

RotavirusinÄ—s infekcijos ypatumai (plaÄiau)

Vaikų traumatizmas. Pirmoji med pagalba (plaÄiau)

Kaip teisingai plauti rankas? (vaizdo įrašas)